„Lietuvių kalbos žodyno“ Pagrindinė kartoteka apima apie 4,5 milijono popierinių kortelių. Šia kartoteka naudotasi rengiant visus 20 žodyno tomų. Kartoteką pradėjo archyvuoti 1902 m. Kazimieras Būga, ji kaupta 100 metų – iki 2002 m., kai buvo išleistas paskutinis, XX-asis, žodyno tomas. Trečdalis kartotekos kortelių surinkta iš sakytinės kalbos – įvairių lietuvių kalbos tarmių. Kartoteką sudaro į popierines dėžutes sudėtos popierinės kortelės, kurių formatą sugalvojo kartotekos pirmtakas K. Būga (kortelės ilgis 9,5 cm, o plotis – 5,5 cm). Pagrindinėje kartotekoje sukaupta senoji ir dabartinė lietuvių kalbos leksika tiek iš gyvosios kalbos (tarmių), tiek iš raštų (religinės, mokslinės, grožinės, publicistinės literatūros – iš daugiau kaip 1000 šaltinių), įskaitant plačiau vartojamus skolinius, tarptautinius žodžius ir terminus. Žodžius kartotekai užrašinėjo ne tik žymūs kalbininkai. Jiems į pagalbą atėjo įvairių specialybių inteligentai: etnografai, etnologai, archeologai, agronomai, mokytojai, bibliotekininkai, kunigai, rašytojai ir daugybė kitų specialybių žmonių.