Duomenų rinkinyje pateikiama išsami informacijaapie augalų ligas, kenkėjus ir jų plitimo žalingumo įverčius Lietuvoje. Šis rinkinys apjungia tris glaudžiai susijusius informacijos šaltinius: augalų kenkėjų katalogą, augalų ligų katalogą ir stebimų kenksmingų organizmų žalingumo įverčius, skirtus augalų apsaugos ir žemės ūkio sektoriaus analizei.

Augalų kenkėjų katalogas apima duomenis apie dažniausiai Lietuvoje pasitaikančius augalų kenkėjus. Kiekvienam kenkėjui priskirtas lietuviškas ir lotyniškas pavadinimas, biologinės priklausomybės grupė, aprašymas, palankios plisti sąlygos bei žalingumo riba. Rinkinyje taip pat nurodoma, kokius augalus kenkėjas pažeidžia, kokie yra pagrindiniai žalos požymiai ir kokios kontrolės priemonės taikomos jų valdymui. Kiekvienas įrašas papildytas rekomendacijomis dėl atsparumo valdymo, nurodančiomis, kokiomis priemonėmis ir kokiomis sąlygomis galima efektyviausiai užkirsti kelią kenkėjų plitimui.

Augalų ligų kataloge pateikiama informacija apie augalų ligas ir jų sukėlėjus, jų plitimo aplinkybes, palankias sąlygas ir žalą augalams. Kiekvienos ligos įraše nurodoma, kokiai augalų grupei ji priklauso, pateikiamas ligos aprašymas, jos simptomai ir pažeidžiamų augalų rūšys. Rinkinyje pateikiami duomenys leidžia identifikuoti tiek pavienes ligas, tiek sudėtingesnius patologinius kompleksus, kurie paveikia konkrečius augalus skirtingais vegetacijos laikotarpiais. Kartu nurodomos rekomenduojamos kontrolės priemonės – nuo atsparių augalų veislių pasirinkimo ir sėjomainos taikymo iki tinkamų fungicidų ar kitų apsaugos priemonių panaudojimo.

Stebimų augalų kenksmingų organizmų plitimo žalingumo įverčių rinkinyje pateikiami faktiniai stebėjimų duomenys apie ligų ir kenkėjų pasireiškimą įvairiose Lietuvos savivaldybėse. Kiekviename įraše nurodoma stebėjimo data, augalo pavadinimas, aptikta liga arba kenkėjas, žalingumo įvertis bei pažeidimo lygis, apibūdinantis pasireiškimo intensyvumą – nuo silpno iki stipraus. Šie duomenys suteikia galimybę analizuoti kenksmingų organizmų paplitimo dinamiką, stebėti jų plitimo geografinius skirtumus ir prognozuoti galimus protrūkius pagal meteorologines bei agronomines sąlygas.

Visi trys duomenų šaltiniai tarpusavyje papildo vienas kitą, sudarydami nuoseklią ir išsamią informaciją apie augalų apsaugos būklę Lietuvoje. Kenkėjų ir ligų katalogai suteikia išsamų kontekstą apie kenksmingų organizmų biologiją, paplitimą ir kontrolės galimybes, o stebėjimų įverčių rinkinys pateikia faktinius duomenis iš lauko stebėjimų, leidžiančius vertinti situaciją konkrečiu metu. Tokia duomenų struktūra leidžia priimti pagrįstus sprendimus žemės ūkio veikloje, laiku taikyti prevencines priemones ir įgyvendinti integruotos augalų apsaugos principus.

Duomenų rinkinį sudaro nuo 2025 metų kaupiami ir nuolat atnaujinami duomenys, įtraukiant naujus stebėjimų rezultatus, tyrimų išvadas bei ekspertų įžvalgas.

Duomenų teikėjas – Žemės ūkio agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Papildoma informacija, atsakymai į klausimus bei konsultacijos teikiami Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinės sistemos (IKMIS) interneto svetainėje: https://ikmis.lt.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt.

Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Rinkinyje skelbiami Automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) pasėlių heterogeniškumo (netolygumo) vertinimų duomenys. Algoritmas naudoja pikselinę klasifikaciją ir mašininio mokymo metodus, pagrįstus Sentinel-1 ir Sentinel-2 palydovų duomenimis, siekiant identifikuoti skirtingus augalų tipus, augimo fazes ir netolygumus pasėlių laukuose. Analizė padeda nustatyti pasėlių sudėtį bei galimas problemas, tokias kaip piktžolės ar nevienodas augimas. Algoritmo pagalba galima nustatyti, kokia yra reali augalų sudėtis deklaruotame pasėlyje – apskaičiuojamas skirtingų augalų tipų procentinis pasiskirstymas lauko viduje. Taip pat galima įvertinti, kokią dalį ploto faktiškai užima deklaruotas pasėlis, palyginti su kitais augalais ar žemės dangos elementais. Pateikiami duomenys apie pareiškėją, deklaruojamą lauką (žemės ūkio valdos atpažinties kodas, plotas, savivaldybė ir seniūnija) ir algoritmo būdu nustatytus pasėlių plotus, išreikštus procentais nuo viso ploto.

Duomenų teikėjas – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Rinkinyje pateikiami nuo 2008 m. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kaupiami duomenys apie gyvūnams atliktus tyrimus. Rinkinyje pateikiama informacija apie atliktus tyrimus ir jų rezultatus, gyvūnų amžių, laikymo vietą seniūnijos tikslumu. Viena eilutė atitinka vieno gyvūno vieno tyrimo statusą.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Rinkinyje pateikiami nuo 2024 m. balandžio mėn. Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje (RASFF – Rapid Alert System for Food and Feed) paskelbtų pranešimų duomenys. Rinkinį sudaro trys lentelės: „Pranešimai“, „Siuntos informacija“ ir „Siuntos subjektai“.
Lentelę „Pranešimai“ sudaro: sistemos identifikatorius, pranešimo data, nustatyto pažeidimo aprašymas, pažeidimo rūšis, pavojus, tipas, aptikimo tipas, išplatinimo ribos, rizikos tipas, rizikos taikymo ribos. Lentelę „Siuntos informacija“ sudaro: produktas, produkto grupė, kilmės šalis, partijos numeris ir tinkamumo vartoti terminas.  Lentelę „Siuntos subjektai“ sudaro: siuntos ūkio subjekto pavadinimas, tipas (gamintojas, tiekėjas, siuntos gavėjas, importuotojas ir pan.), subjekto šalies kodas.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Lentelėje pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotų sutikimų įsigyti žemės ir miškų ūkio paskirties sklypus duomenys. Rinkinys sudarytas Valstybės duomenų agentūros. Duomenys pateikiami nuo momento, kai paraiškos tampa aktualios tikrinimo procesui. Lentelės viena eilutė atitinka vieną paraišką. Atkreipiame dėmesį, kad duomenų eilutės yra nuolatos pildomos, o informacija jose yra tikslinama. Duomenys apima visoje Lietuvoje išsidėsčiusius juridinius bei fizinius asmenis. Duomenų laiko aprėptis – nuo 2022 m. sausio 1d.

Duomenų teikėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

INSPIRE temos „Žemės ūkio ir akvakultūros infrastruktūra“ duomenų rinkinyje pateikiama informacija apie žemės ūkio valdas ir sklypus Lietuvos Respublikos teritorijoje.

INSPIRE temos „Žemės ūkio ir akvakultūros infrastruktūra“ duomenų rinkinyje pateikiama informacija apie žemės ūkio valdas ir sklypus Lietuvos Respublikos teritorijoje.

INSPIRE prioritetinis duomenų rinkinys – Žemės ūkyje naudojamo dumblo nusodinimo vietos (parsisiuntimo paslauga)

INSPIRE prioritetinis duomenų rinkinys – Žemės ūkyje naudojamą dumblą gaunantys objektai (parsisiuntimo paslauga)

INSPIRE temos „Kadastriniai sklypai“ duomenų rinkinys paruoštas pagal Registrų centro 2026-06-01 dienos atvirus duomenis.

Parsisiuntimo paslauga - žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų, auginamų kultūrų nuasmenintų erdvinių duomenų rinkinys. Paslaugoje pateikiama objektų geometrija su aprašomaisiais (atributiniais) duomenimis.

Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir istorinius pokyčius, įvykusius XX–XXI amžių sandūroje. Atlasą sudaro šeši dideli skyriai, iliustruojantys šalies administracinio suskirstymo raidą XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje; gyventojų dinamiką, tautinę struktūrą, išpažįstamas religijas ir vyraujančias politines nuostatas; šalies gyventojų socialinę būklę ir jos raidą paskutiniaisiais dešimtmečiais; ekonominę krašto būklę, žemės ir miškų ūkio raidą; naudingų iškasenų gavybą bei vystomas pramonės šakas; šalies transporto sistemą, keleivių ir krovinių gabenimą, ryšio paslaugų formas bei apimtis.

Lietuvos nacionalinio atlaso II tomas - tai kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą išsamiai, o kartu gana glaustai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. Pagrindinis šio leidinio tikslas - Lietuvos ir pasaulio visuomenei vaizdžiai pateikti informaciją apie istorinius reiškinius ir procesus, vykusius lietuvių žemėse nuo seniausių iki naujausių laikų. Šalies istorija pateikiama plačiame kontekste, kad būtų lengviau suvokti lietuvių tautos kilmę, mūsų valstybės socialinę ir ekonominę raidą bei jos vietą ir indėlį visos Europos civilizacijos raidoje. Lietuvos nacionalinio atlaso II tomą sudaro keturi stambūs skyriai, kuriuose atspindėti lietuvių tautos formavimosi, valstybės susidarymo, okupacijų ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos raidos etapai. Tomas baigiamas paskutinės sovietinės okupacijos laikotarpio pabaigos politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių reiškinių kartografiniu pavaizdavimu. Svarbi šio istorinio tomo dalis — išsamus chronologinis įvykių, reiškinių ir procesų sąvadas, atskleidžiantis istorinę raidą. Jame nuodugniai pateikiami svarbiausi faktai, padedantys suvokti jų reikšmę svarbiausių lietuvių tautai istorinių įvykių metu. Istorinis Lietuvos nacionalinio atlaso tomas - tai ilgamečių tyrimų rezultatas. Didžioji atlaso žemėlapių dalis - tai nauji išskirtiniai kūriniai, sudaryti naudojantis įvairiais archyviniais šaltiniais ir išsamiais pirminiais statistiniais duomenimis. Kita dalis žemėlapių parengta remiantis jau išleistais kūriniais: Visuotine lietuvių enciklopedija, istorijos atlasais, mokslo monografijomis bei straipsniais. Žemėlapiai patikslinti pagal naujausius tyrimų rezultatus.

Lietuvos nacionalinio atlaso I tomas – tai išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva objektyviai pavaizduota pasaulio ir Europos kontekste bei visapusiškai pristatyta jos gamta – gelmės, paviršius, dirvožemis, klimatas, vandenys, biota ir kraštovaizdis. Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą sudaro dvi stambios dalys „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ ir „Gamta ir kraštovaizdis“, kuriuose pateikti 224 autoriniai žemėlapiai.

Parsisiuntimo paslauga - Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:250 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys pagal tarptautinio projekto EuroRegionalMap reikalavimus. Šiam projektui vadovauja EuroGeographics - Europos valstybių nacionalinių kartografijos, geodezijos ir kadastro agentūrų asociacija.Duomenų bazę sudaro 8 temos: administracinės ribos ir administraciniai vienetai, hidrografija (upės, ežerai, tvenkiniai, jūra, užtvankos, šaltiniai, pelkės ), transporto tinklas (keliai, geležinkeliai, geležinkelių stotys, degalinės ir automagistralių pakelės poilsio aikštelės, keltų linijos, jūrų uostai, oro uostai, malūnsparnių nusileidimo aikštelės, valstybinės sienos kirtimo postai ), gyvenvietės (išreikštos plotais ir taškais), socialinės temos objektai (švietimo įstaigos, gydymo įstaigos, sąvartynai, elektros jėgainės ) augmenija ir pagrindinės žemėnaudos (miškai, dirbama žemė, pramoniniai sodai, atviri smėlynai ir akmenynai), fizinių geografinių regionų pavadinimų anotacijos (žemumos, aukštumos, lygumos ir pan.), įvairūs objektai ir orientyrai (produktotiekiai, naudingųjų iškasenų gavybos vietos, aukštos įtampos perdavimo linijos, nacionaliniai parkai, policijos nuovados, laisvalaikio ir pramogų parkai, populiariausi turistų traukos objektai - muziejai, istoriniai pastatai, paminklai).

Atsisiuntimo paslauga. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:2000 melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinių duomenų rinkinio Mel_DR2LT turinį sudaro šie erdviniai objektai: melioracijos projektai, drenažo sistemos, polderiai, grioviai, rinktuvai, pylimai, hidrotechniniai (melioracijos) statiniai (taškiniai ir linijiniai), tiltai, sausintuvai. Apie pastebėtus melioracijos duomenų netikslumus galima informuoti tel.+370 646 92025 arba el. p. melioracija@zudc.lt.

Parsisiuntimo paslauga - AŽ_DRLT - Lietuvos Respublikos teritorijos apleistų žemių duomenų rinkinys, kuriame saugoma informacija apie neprižiūrimas, nenaudojamas arba netinkamas naudoti pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį žemės ūkio naudmenas. Apie pastebėtus apleistų žemių duomenų netikslumus galima informuoti: tel. nr. +370 682 36 302 arba el. p. apleistoszemes@zudc.lt.

Parsisiuntimo paslauga-Mel_DR10LT yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinys, kuriame saugoma informacija apie nusausintų (geros ir blogos melioracinės būklės) žemių plotus, nurašytos melioruotos žemės plotus, hidrotechnikos (melioracijos) statinius. Apie pastebėtus melioracijos duomenų netikslumus galima informuoti: tel. nr. +370 646 92025 arba el. p. melioracija@zudc.lt. Sluoksnis „SZNS_MEL_PLOT_TERITORIJA“ neteikiamas.

Lietuvos Respublikos teritorijos M1:5 000 kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė KŽS_DB5LT yra integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) sudėtinė dalis, leidžianti kontroliuoti deklaruojamų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. KŽS_DB5LT – tai žemės sklypų tapatybės nustatymo ir registravimo sistema, kuri susideda iš grafinių ir atributinių duomenų. Lietuvos blokų duomenų bazę sudaro informacija apie dirbamos žemės blokus, užstatytos teritorijos blokus, miškų žemės blokus, mišrios teritorijos blokus.

Duomenų rinkinyje pateikiama Ūkinių gyvūnų registro erdvinė informacija apie sutartinių gyvulių rūšį ir skaičių. ŪGR registruojami ūkio gyvūnai, kad būtų užtikrintas jų atsekamumas ir užkrečiamųjų ligų kontrolė. ŪGR objektai yra unikaliais ausų įsagais paženklinti galvijai, avys, ožkos, bizonai, buivolai, mikroschemomis paženklinti arklinių šeimos gyvūnai ir ūkinių gyvūnų grupės. Grupėmis registruojamos kitos 57 ūkinių gyvūnų rūšys, pavyzdžiui, kiaulės, vištos, audinės, triušiai, žuvys ir kt. Sutartinis gyvulys yra sutartinis vienetas, gaunamas iš nustatyto koeficiento padauginus atitinkamos rūšies ūkinių gyvūnų skaičių. Jis naudojamas apskaičiuojant išmokas ir taršos normas ŪGR valdytoja yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, tvarkytojai – valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.