INSPIRE temos „Aplinkos stebėsenos priemonės“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiama informacija apie aplinkos elementų (įskaitant atmoferos, žemės paviršiaus ir požeminės dalies, požeminio vandens, teritorinių vandenų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose) stebėjimo sistemą Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje stebėjimo vietos, objektai, tikslai, planai ir veiklos yra įtraukti ir aprašyti Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje. Monitoringo vykdymo tvarką taip pat reguliuoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas, kiti tiesiogiai susiję nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, Europos Sąjungos direktyvos. Didžiąją dalį informacijos apie monitoringo objektus, įrenginius ir rezultatus teikia Aplinkos apsaugos agentūra.

Batimetriniai Lietuvos vidaus vandenų duomenys apimantys didžiausių Lietuvos ežerų, tvenkinių, Kauno ir Kuršių marių bei dalį jūros pakrantės gylių informaciją. Duomenys parengti susisteminus ir vektorizavus Gamtos tyrimų centro, Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens sistemų sektoriaus, Vidaus vandens kelių direkcijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Gamtos paveldo fondo, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, VĮ GIS-Centro, Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos edukologijos universitetų turimą medžiagą (batimetrinius planus, schemas). Medžiagos sisteminimą, vektorizavimą ir duomenų rinkinio kūrimą atliko VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Lietuvos etnografinių regionų žemėlapyje registruoti duomenys apie istoriškai susiformavusias Lietuvos teritorijos dalis, kurios išlaikė savitą tarmę, tradicijas ir papročius. Duomenys parengti remiantis etnologų, lingvistų, etnomuzikologų ir kitų mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, apibendrinus informaciją iš daugiau nei 200 etnografinių žemėlapių. Vilniaus ir Kauno miestų teritorijos nėra priskiriamos konkrečiam etnografiniam regionui. Etninės kultūros globos taryba žemėlapį patvirtino 2022 m. sausio 25 d. nutarimu TN-3. 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2 patikslinta, kad išskirtos didmiesčių Vilniaus ir Kauno dabartines teritorijas nepriklauso etnografiniams regionams, išskyrus šiuose miestuose esančias saugomas teritorijas (Pavilnių ir Verkių regioninį parką Vilniuje ir Kauno marių regioninio parko dalį Kaune), kuriose puoselėjami etnografinių regionų materialinės ir dvasinės kultūros reiškiniai (ypač architektūra).

Batimetriniai Lietuvos vidaus vandenų duomenys apimantys didžiausių Lietuvos ežerų, tvenkinių, Kauno ir Kuršių marių bei dalį jūros pakrantės gylių informaciją. Duomenys parengti susisteminus ir vektorizavus Gamtos tyrimų centro, Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens sistemų sektoriaus, Vidaus vandens kelių direkcijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Gamtos paveldo fondo, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, VĮ GIS-Centro, Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos edukologijos universitetų turimą medžiagą (batimetrinius planus, schemas). Medžiagos sisteminimą, vektorizavimą ir duomenų rinkinio kūrimą atliko VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Kultūros vertybių registro objektai yra nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros vertybės. Registro duomenų teikėjai yra: nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, savivaldybių administracijos, Kultūros vertybių savininkai, nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrėjai ir tyrimų, ataskaitas kaupiančios įstaigos, fondai ir kitos viešosios įstaigos, kurių funkcija yra Kultūros vertybių apsauga. Tik nekomerciniam naudojimui.

Kultūros vertybių registro objektai yra nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros vertybės. Registro duomenų teikėjai yra: nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, savivaldybių administracijos, Kultūros vertybių savininkai, nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrėjai ir tyrimų, ataskaitas kaupiančios įstaigos, fondai ir kitos viešosios įstaigos, kurių funkcija yra Kultūros vertybių apsauga. Tik nekomerciniam naudojimui.

Kultūros vertybių registro objektai yra nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros vertybės. Registro duomenų teikėjai yra: nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, savivaldybių administracijos, Kultūros vertybių savininkai, nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrėjai ir tyrimų, ataskaitas kaupiančios įstaigos, fondai ir kitos viešosios įstaigos, kurių funkcija yra Kultūros vertybių apsauga. Tik nekomerciniam naudojimui.

Susintetinti Paskolų rizikos duomenų bazės duomenys apie įmonių paskolas apima paskolų dydžius, terminus, palūkanų normas. Kad duomenys būtų tikslūs, tačiau nebūtų galima atpažinti konkrečių įmonių, jie buvo susintetinti specialia programine įranga.

Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinė sistema kaupia informaciją apie Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų aktualią sudėtį. Duomenų rinkinį sudaro išrinktų politikų identifikacijos numeris, rinkimų rūšis, kadencijos eilės numeris, rinkimų identifikacijos numeris, pavadinimas, savivaldybės kodas, numeris, pavadinimas, kandidato identifikacijos numeris, kandidato identifikacijos numeris rinkimuose, kandidato vardas, pavardė, išrinkimo būdas (pagal kokią rinkimų sistemą išrinktas), kandidatą vienmandatėje apygardoje iškėlusios organizacijos pavadinimas (taip pat nurodoma jei kandidatas išsikėlė save pats), apygardos identifikacijos numeris, apygardos identifikacijos numeris konkrečiuose rinkimuose, apygardos numeris, pavadinimas. Rinkinyje pateikiama kandidatą daugiamandatėje apygardoje iškėlusio sąrašo identifikacijos numeris, kandidatą daugiamandatėje apygardoje iškėlusio sąrašo numeris, pavadinimas, kandidato eilės numeris kandidatų sąraše po rinkimų, požymis apie išrinkimo faktą (nurodoma ar kandidatas buvo išrinktas rinkimų dieną), įgaliojimų pradžios ir pabaigos data, įgaliojimų nutraukimo priežasties kodas, asmens pareigybės pavadinimas, juridinio asmens, kuriame einamos pareigos pavadinimas.

Dėl techninių klausimų ar galimų klaidų kreiptis į atverimas@stat.gov.lt.

INSPIRE temos „Geologija“ potemės „Geofizika“ duomenų rinkinys, kuriame pateikiami Lietuvos Respublikos teritorijos geofizikiniai duomenys.

1999 m. revizuotame Lietuvos prekvatero geologiniame žemėlapyje M 1:200 000 vaizduojamos prekvartero uolienų paplitimo pokvartero paviršiuje geologinės ribos, nuosėdinę dangą kertantys lūžiai ir šio žemėlapio pagrindu sudarytų geologinių pjūvių linijos.

Kvartero geologinis žemėlapis rodo teritorijos paviršių sudarančių nuogulų litologinę (medžiaginę) sudėtį, genezę (kilmę) ir amžių. Spalva žemėlapyje rodo nuogulų kilmę, o spalvos tamsumu atspindėtas nuogulų amžius (kuo spalva tamsesnė, tuo nuogulos senesnės). Amžių papildomai rodo ir ryškios raudonos linijos, žyminčios: maksimalų paskutiniojo –Nemuno – ledyno išplitimą, šio ledyno Baltijos stadijos pakraštį ir Baltijos stadijos ledyno Pietų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos fazių ribas. Nuogulų litologinė sudėtis pažymėta taškiniais ir brūkšniniais arba kitokiais simboliais. Lietuvos kvartero geologinis žemėlapis apima visą Lietuvos teritoriją.

Lietuvos karstinių regionų ribų žemėlapis M 1:50 000 rodo karstinio ir karstinio sufozinio proceso išplitimo ribas Lietuvos teritorijoje. Karstinis procesas Lietuvoje susijęs su gipso tirpinimu ir išnešimu. Šio proceso metu žemės gelmėse formuojasi tuštumos, o paviršiuje gali susiformuoti paviršinės karstinės formos – smegduobės, įlinkiai, įgriuvos ir kt. Žemėlapis sudarytas analizuojant ir nustatant karstinių reljefo formų paplitimą ir atsižvelgiant į turimą geologinę informaciją (karstėjančių uolienų buvimą, gipso storius, gipsą dengiančių uolienų storius ir kt.).

Informacija apie Lietuvos požeminio vandens baseinus ir pabaseinius, baseinų/pabaseinių kiekybinę ir kokybinę išteklių būklę ir kiekį.

Geriamojo vandens apsaugos zonos, tiekimo teritorijos, apsaugos teritorijos

Lietuvos geomorfologinis žemėlapis – tai grafinis Lietuvos reljefo amžiaus ir kilmės bei paviršiaus formų morfometrijos atvaizdas. Žemėlapyje esančios spalvos parodo reljefo kilmę: ruda – ledyno sukurtas paviršius, žalia – ledynų tirpstančios vandens upės, mėlyna – ledyninės marios formos reljefas, šviesiai žalia ir žydra spalvos – dabartinių upių ir ežerų suformuotą reljefą, geltona – vėjo perpučiamas (eolinis) reljefas, pilka – pelkės sukurtas reljefas ir kt. Specifinės reljefo formos (drumstumas, plokščiakalnis, rinos, klonai ir t. t.) pavaizduotos spalvotomis linijomis, atitinkančiomis genetinę spalvą. Specialūs ženklai rodo reljefo morfometriją: kalvos pavaizduotos rudos linijos tinkleliu, o paviršiaus kreivumas ir tuščiaviduriškumas pažymėti juodais simboliais. Raudonos ryškios linijos rodo maksimalų paskutinio ledyno – Nemuno – mastą ir šio ledyno Baltijos stadijos ribas bei pietinės, centrinės ir šiaurinės Lietuvos fazes. Vietovės amžių rodo tamsesnis

„Tvarkomos teritorijos, ribojamos ir reglamentuojamos zonos ir vienetai, už kuriuos atsiskaitoma“ duomenų peržiūros paslauga, kuriame pateikiama informacija apie su šia tema susijusias teritorijas Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos teismų posėdžių tvarkaraščiai su juridiniais asmenimis

Teismų sprendimai, nutartys, nutarimai