Duomenų rinkinys apie Lietuvos nuolatinių gyventojų (toliau – gyventojai), keliaujančių į užsienį, skaičių, jų kelionių, nakvynių skaičių ir tikslus, naudojamą pagrindinę transporto priemonės rūšį ir apgyvendinimo tipą kelionėje bei kelionių išlaidas, lytį, amžių. Pateikta per valstybės, kelionės tikslo, apgyvendinimo įstaigos tipo, laikotarpio, amžiaus dimensijas.

Naudojami klasifikatoriai:

Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių klasifikatorius (LR AVGVK 2018);

Pasaulio šalių ir teritorijų klasifikatorius.

Statistinio stebėjimo vienetas: vyresni nei 15 metų amžiaus gyventojai, grįžtantys iš užsienio.

Statistinė tiriamoji visuma: tiriamąją visumą sudaro gyventojų, grįžtančių iš užsienio, kelionės. Neįskaitomos asmenų kelionės, kurių tikslas lankomoje teritorijoje yra apmokamas darbas.

Geografinė aprėptis: visa šalies ekonominė teritorija.

Laiko aprėptis: nuo 2005m., metiniai.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Pateikiama statistinė informacija - bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam gyventojui, to meto kainomis (metinis) , pagal apskritis. Statistinę (tiriamąją) visumą sudaro visi statistiniai stebėjimo vienetai rezidentai. Geografinė aprėptis - šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis nuo 2000 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Duomenų rinkinys apie Lietuvos nuolatinių gyventojų (toliau – gyventojai), keliaujančių į užsienį, skaičių, jų kelionių, nakvynių skaičių ir tikslus, pagal lytį, pagal amžių,pagal naudojamą pagrindinę transporto priemonės rūšį ir apgyvendinimo įstaigos tipą ir valstybę bei kelionių išlaidas. Pateikta per tikslo valstybės, kelionės tikslo, apgyvendinimo įstaigos tipo, laikotarpio, amžiaus dimensijas. Naudojami klasifikatoriai: Pasaulio šalių ir teritorijų klasifikatorius. Statistinio stebėjimo vienetas: vyresni nei 15 metų amžiaus gyventojai, grįžtantys iš užsienio.. Statistinė tiriamoji visuma: tiriamąją visumą sudaro gyventojų, grįžtančių iš užsienio, kelionės. Neįskaitomos asmenų kelionės, kurių tikslas lankomoje teritorijoje yra apmokamas darbas. Geografinė aprėptis: visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: nuo 2005m., ketvirtiniai ir metiniai.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Duomenų rinkinys apie Lietuvos nuolatinių gyventojų (toliau – gyventojai), keliaujančių į užsienį, skaičių, jų kelionių, nakvynių skaičių ir tikslus, naudojamą pagrindinę transporto priemonės rūšį ir apgyvendinimo tipą kelionėje bei kelionių išlaidas. Pateikta per tikslo valstybės, lyties, kelionės tikslo dimensijas.

Naudojami klasifikatoriai:

Pasaulio šalių ir teritorijų klasifikatorius.

Statistinio stebėjimo vienetas: vyresni nei 15 metų amžiaus gyventojai, grįžtantys iš užsienio.

Statistinė tiriamoji visuma: tiriamąją visumą sudaro gyventojų, grįžtančių iš užsienio, kelionės. Neįskaitomos asmenų kelionės, kurių tikslas lankomoje teritorijoje yra apmokamas darbas.

Geografinė aprėptis: visa šalies ekonominė teritorija.

Laiko aprėptis: nuo 2005m., ketvirtiniai ir metiniai.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Duomenų rinkinys apie Lietuvos nuolatinių gyventojų (toliau – gyventojai), keliaujančių į užsienį, kelionių tikslus ir kelionių išlaidas bei apgyvendinimo trukmę, valstybes. Pateikta per tikslo valstybės dimensijas. Naudojami klasifikatoriai: Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių klasifikatorius (LR AVGVK 2018); Pasaulio šalių ir teritorijų klasifikatorius. Statistinio stebėjimo vienetas: vyresni nei 15 metų amžiaus gyventojai, grįžtantys iš užsienio. Statistinė tiriamoji visuma: tiriamąją visumą sudaro gyventojų, grįžtančių iš užsienio, kelionės. Neįskaitomos asmenų kelionės, kurių tikslas lankomoje teritorijoje yra apmokamas darbas. Geografinė aprėptis: visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: nuo 2005m., ketvirtiniai.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Pateikiama statistinė informacija - bendrasis vidaus produktas to meto kainomis pagal apskritis ir išlyginimą (ketvirtinis, metinis). Statistinę (tiriamąją) visumą sudaro visi statistiniai stebėjimo vienetai rezidentai. Geografinė aprėptis - šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis nuo 1995 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Kas ketvirtinės apgyvendinimo paslaugų tiekėjų pajamos (be pvm) pagal apgyvendinimo tipus. Apibrėžtys: Apgyvendinimo įstaiga – vietos veiklos rūšies vienetas, teikiantis mokamas trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas turistui. Pajamos už apgyvendinimo paslaugas – apgyvendinimo įstaigos pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį už suteiktas apgyvendinimo paslaugas turistams. Įskaitomos pajamos už maitinimo, gydymo, reabilitacijos ir kitas turistams suteiktas paslaugas, jeigu jos įskaitytos į apgyvendinimo paslaugos kainą. Juridiniai asmenys, teikiantys apgyvendinimo paslaugas, nepriklausomai nuo pagrindinės ekonominės veiklos rūšies pagal tokias EVRK 2 red. I sekcijos grupes: 55.1 – viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla, 55.2 – poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla, 55.3 – poilsinių transporto priemonių, priekabų aikštelių ir stovyklaviečių veikla (toliau – EVRK 2 red. I sekcija, grupės 55.1, 55.2, 55.3). Fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą (010, 043 kodai pagal „Verslo liudijimų klasifikatorių“) ar (ir) individualios veiklos pažymą ir teikiantys apgyvendinimo veiklos (EVRK 2 red. I sekcija, grupės 55.1, 55.2, 55.3) paslaugas turistams. Laiko aprėptis nuo 2012 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Pateikta statistinė informacija apie vietų skaičių apgyvendinimo įstaigose, viešbučio kategoriją, apgyvendinimo tipą, administracinę teritoriją, laikotarpį (metus). Statistinio stebėjimo vienetas - apgyvendinimo įstaiga (vietos veiklos rūšies vienetas). Tiriamąją visumą (populiaciją) sudaro: juridiniai asmenys, teikiantys klasifikuojamąsias* apgyvendinimo paslaugas, nepriklausomai nuo pagrindinės ekonominės veiklos rūšies pagal tokias EVRK 2 red. I sekcijos grupes: 55.1 – viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla, 55.3 – poilsinių transporto priemonių, priekabų aikštelių ir stovyklaviečių veikla (toliau – EVRK 2 red. I sekcija, grupės 55.1, 55.3). Statistinė informacija rengiama šalies lygmeniu. Laiko aprėptis - nuo 2012 m.

*Pagal Turizmo įstatymo 31 straipsnį apgyvendinimo paslaugos skirstomos į: 1) klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas: motelio paslaugas, kempingo paslaugas, svečių namų paslaugas, viešbučio paslaugas; 2) neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas: jaunimo nakvynės namų (angl. hostel) paslaugas, kaimo turizmo paslaugas, poilsio namų paslaugas, privataus apgyvendinimo paslaugas, sanatorijos apgyvendinimo paslaugas, turistinio laivo apgyvendinimo paslaugas, turistinės stovyklos paslaugas. Klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas gali teikti apgyvendinimo paslaugų teikėjas, turintis šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka išduotą galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą. Minimalus klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų klasifikuojamo objekto (toliau – klasifikuojamas objektas) kambarių ar aikštelių skaičius – ne mažiau kaip 5 kambariai ar aikštelės. Klasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos klasifikuojamos pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintus atitinkamų apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo reikalavimus. Pagal teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų kokybės lygis ženklinamas žvaigždutėmis, kurių didesnis skaičius reiškia aukštesnį kokybės lygį. Aukščiausias klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų kokybės lygis žymimas penkiomis žvaigždutėmis. Viešbučio paslaugų kokybės lygis papildomai gali būti ženklinamas pliuso ženklu.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Pateikta statistinė informacija apie vietų skaičių apgyvendinimo įstaigose pagal apgyvendinimo tipą, administracinę teritoriją, viešbučio kategoriją, laikotarpį (ketvirtį, metinį). Statistinio stebėjimo vienetas - apgyvendinimo įstaiga (vietos veiklos rūšies vienetas). Naudojami klasifikatoriai: 1) Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); 2) Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių klasifikatorius (LR AVGVK 2018); 3) Verslo liudijimų klasifikatorius. Tiriamąją visumą (populiaciją) sudaro: 1) juridiniai asmenys, teikiantys apgyvendinimo paslaugas, nepriklausomai nuo pagrindinės ekonominės veiklos rūšies pagal tokias EVRK 2 red. I sekcijos grupes: 55.1 – viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla, 55.2 – poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla, 55.3 – poilsinių transporto priemonių, priekabų aikštelių ir stovyklaviečių veikla (toliau – EVRK 2 red. I sekcija, grupės 55.1, 55.2, 55.3); 2) fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą (010, 043 kodai pagal „Verslo liudijimų klasifikatorių“) ar (ir) individualios veiklos pažymą ir teikiantys apgyvendinimo veiklos (EVRK 2 red. I sekcija, grupės 55.1, 55.2, 55.3) paslaugas turistams. Statistinė informacija rengiama šalies, regionų, apskričių ir savivaldybių lygmeniu. Laiko aprėptis - nuo 2012 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Rinkinyje pateikiama informacija apie savininkų užimtų būstų kainų indekso svorius. Svoris – procentais arba promilėmis išreikšta namų ūkių piniginių išlaidų lyginamoji dalis tam tikrai BKI elementariajai visumai priklausantiems būstams su žeme įsigyti. Kuo didesnis svoris, tuo didesnė tam tikro būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčio įtaka aukštesnio būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčiui. Svorių bazinis laikotarpis – laikotarpis, kurio duomenimis remiantis skaičiuojami indekso svoriai. SUBKI svorių duomenų šaltiniai – nacionalinių sąskaitų duomenys apie bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą naujiems būstams, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazės, Lietuvos banko duomenys apie būsto draudimo įmokas ir išmokas, eksperto parengta gyvenamųjų pastatų sąmatinė dokumentacija. SUBKI svorių bazinis laikotarpis yra t–2 metai, o BKI – t–1 metai.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Savininkų užimtų būstų kainų indeksas (toliau – SUBKI) – santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas namų ūkių sektoriui naujų būstų ir kitų prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka kaip būsto savininkai, bendrasis kainų pokytis. SUBKI sudarymo tikslas – turėti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą ir palyginamą rodiklį savininkų užimtų būstų ir su būstų įsigijimu ir nuosavybe susijusių prekių ir paslaugų kainų pokyčiams vertinti. SUBKI reikalingas pinigų politikai formuoti, infliacijos prognozėms rengti ir šalies finansiniam stabilumui vertinti. Sudarant SUBKI namų ūkių išlaidos būstams bei su jų įsigijimu ir nuosavybe susijusioms prekėms ir paslaugoms įsigyti klasifikuojamos į išlaidų kategorijas, nurodytas 2020 m. liepos 31 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 2020/1148, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/792 nustatomos suderintų vartotojų kainų indeksų ir būsto kainų indekso metodinės ir techninės specifikacijos. SUBKI komponentų kainų subindeksams skaičiuoti naudojami šie klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Statinių pagal tipą klasifikatorius (CC); Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius (ECOICOP). Statistinio stebėjimo vienetas - namų ūkio iš kitų sektorių (juridinio asmens, valstybės, savivaldybių) šalies ekonominėje teritorijoje įsigytas ar savininko pastatytas būstas ir su jo įsigijimu ir nuosavybe susijusios prekės ir paslaugos. Būstų tiriamąją visumą sudaro šalies rezidentų ir nerezidentų namų ūkių iš kitų sektorių šalies ekonominėje teritorijoje įsigyjami ar pačių savininkų pastatyti būstai. Įmonių tiriamąją visumą sudaro įmonės, savo jėgomis vykdančios gyvenamųjų namų statybos ir kapitalinio remonto darbus, prekybos įmonės, reprezentuojančios esamą prekybos statybinėmis medžiagomis ir gaminiais įmonių tinklą, paslaugų įmonės, teikiančios su būsto įsigijimu ir nuosavybe susijusias paslaugas (pvz., draudimo). Prekių ir paslaugų statistinę visumą sudaro su būsto įsigijimu ir nuosavybe susijusios prekės ir paslaugos. Duomenys renkami iš visos šalies ekonominės teritorijos nuo 2006m. I ketv. ir atnaujinami kas ketvirtį. Pagrindinis statistinių duomenų šaltinis SUBKI skaičiuoti yra VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazių, papildomai naudojami vartotojų kainų, statybos sąnaudų elementų kainų, statybos darbų kainų statistinių tyrimų duomenys, šalies teises aktai, kurie nustato su būstų įsigijimu ir nuosavybe susijusių paslaugų kainas.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Rinkinyje pateikiami būsto kainų indekso svoriai. Svoris – procentais arba promilėmis išreikšta namų ūkių piniginių išlaidų lyginamoji dalis tam tikrai BKI elementariajai visumai priklausantiems būstams su žeme įsigyti. Kuo didesnis svoris, tuo didesnė tam tikro būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčio įtaka aukštesnio būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčiui. Svorių bazinis laikotarpis – laikotarpis, kurio duomenimis remiantis skaičiuojami indekso svoriai. Atliekamos tokios gautų statistinių duomenų tikrinimo ir redagavimo procedūros: atmetami sandoriai, kuriais įsigyti būstai dėl nepakankamo baigtumo lygio (< 80 proc.) yra netinkami gyventi, analizuojami kiekvienai elementariajai visumai priskirtų būstų pirkimo–pardavimo sandorių duomenys, palyginti su ankstesnių ketvirčių duomenimis. Duomenų redagavimas ir patvirtinimas atliekamas naudojant kompiuterinę kainų statistinių duomenų tikrinimo programą. Gautos kainų kitimo tendencijos lyginamos su nekilnojamojo turto agentūrų užfiksuotomis būsto kainų kitimo tendencijomis. Informacija apie veiksnius, turinčius įtaką būsto kainų pasikeitimui, reguliariai stebima spaudoje, kitų įmonių ir institucijų skelbiamose apžvalgose ir ataskaitose. Pagrindinis statistinių duomenų šaltinis BKI apskaičiuoti yra VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazių duomenys. Šaltinio duomenys gaunami kas ketvirtį. BKI bazinis laikotarpis yra 2015 m. (2015 m. – 100). Kitas BKI bazinio laikotarpio keitimas numatytas 2026 m., buvusi laiko eilutė bus perskaičiuota į naują indekso bazinį laikotarpį ir paskelbta apskaičiavus 2026 m. I ketv. BKI.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Rinkinyje pateikiami suderinto vartotojų kainų indeksos svoriai. Svoris – promilėmis išreikšta namų ūkių piniginių vartojimo išlaidų lyginamoji dalis tam tikrai SVKI elementariajai visumai priklausančioms prekėms ir paslaugoms įsigyti. Kuo didesnis svoris, tuo didesnė tam tikro prekių ir paslaugų klasifikavimo lygio kainų pokyčio įtaka aukštesnio prekių ir paslaugų kainų klasifikavimo lygio kainų pokyčiui. Pagrindiniai šaltiniai lyginamųjų svorių sistemai parengti yra nacionalinių sąskaitų ir namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo duomenys apie namų ūkių pinigines išlaidas vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti. Lyginamųjų svorių sistemai parengti naudojami ir kiti statistinių duomenų šaltiniai: neapskaitytoms namų ūkių išlaidoms įvertinti – vidaus prekybos, transporto, turizmo, energetikos, socialinės statistikos, kitų institucijų ir įmonių statistinė informacija; šalies namų ūkių ir lankytojų iš užsienio piniginėms vartojimo išlaidoms detalizuoti – pramonės, vidaus ir užsienio prekybos, švietimo, transporto, turizmo statistikos, kitų įmonių ir institucijų statistiniai duomenys ir informacija. SVKI svoriai apskaičiuojami nuo 1996 m. sausio mėn. ir apdorojami kas mėnesį.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Metinė visų nuolatinių Lietuvos gyventojų statistinė informacija apie bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičių, jų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, lytį, gyvenamąją vietą ir regioną nuo 1998 metų. Rodiklis išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu. Naudojami LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių klasifikatorius (LR AVGVK 2018) ir Bendras teritorinių statistinių vienetų klasifikatorius (NUTS).

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Statistinės informacijos aprašymą sudaro nacionalinės sąskaitos – tarptautiniu mastu pripažinta standartizuota statistinių rodiklių sistema, suteikianti galimybę išsamiai atspindėti nacionalinės ekonomikos būklę bei pokyčius ir metinės nefinansinės institucinių sektorių sąskaitos (toliau – „sąskaitos“), sudaromos pagal tarptautiniu mastu pripažintą standartinių statistinių rodiklių sistemą, kuri išsamiai nusako nacionalinės ekonomikos vystymąsi. Pagrindiniai sąskaitų rodikliai vertinami remiantis Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema ESS 2010 (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 priedas A). Sąskaitos, apima nefinansines sąskaitas, kurios apibūdina įvairius ekonominio proceso etapus: gamybos, pajamų formavimo, pajamų paskirstymo, pajamų perskirstymo, pajamų panaudojimo ir nefinansinio kaupimo. Klasifikatoriai: institucinių sektorių ir subsektorių klasifikatorius (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priedas). Statistinę (tiriamąją) visumą sudaro visi statistiniai stebėjimo vienetai rezidentai; ekonomika kaip visuma, sudaryta iš įvairių institucinių vienetų. Lietuvos nacionalinės sąskaitos yra išsamios; t. y. visi statistiniai vienetai rezidentai yra apimami tiesiogiai duomenų šaltinių (tyrimų, administracinių duomenų) pagrindu arba per išsamumo korekcijas. Geografinė aprėptis: visa šalies ekonominė teritorija. Matavimo vienetas (-ai): rodikliai išreiškiami milijonais eurų. Laiko aprėptis: nuo 1995 m.; nuo 2000 m. iki 2020 m. Ataskaitinis laikotarpis: kalendoriniai metai.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) apskaičiuojamas pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą metodologiją. SVKI naudojami infliacijai ES matuoti, palyginimams tarp ES valstybių narių atlikti, Europos centrinio banko pinigų politikai vykdyti, Europos, pinigų sąjungos, Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksams skaičiuoti, ES valstybių narių atitikčiai kainų stabilumo kriterijui vertinti (pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalį ir Protokolą Nr. 13 „Dėl konvergencijos kriterijų“). Rinkinyje naudojamas Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį (ECOICOP) klasifikatorius. Į rinkinį įtraukti visi šalyje esantys namų ūkiai, įskaitant šalyje nuolat negyvenančius asmenis ir lankytojus iš užsienio; vartojimo prekės ir paslaugos, kurias įsigyja namų ūkiai. Statistinio stebėjimo vienetas - vartojimo prekės ir paslaugos, kurias šalies nuolatiniai ir nenuolatiniai gyventojai įsigyja prekybos ir paslaugų įmonėse ir vietos vienetuose individualiems vartojimo poreikiams tenkinti. Įmonių ir vietos vienetų tiriamąją visumą sudaro visų nuosavybės formų, įvairių tipų, įvairaus dydžio prekybos ir paslaugų įmonės ir vietos vienetai (2023 m. tiriamąją imtį sudaro apie 4 400 atrinktų įmonių ir vietos vienetų). Prekių ir paslaugų statistinę visumą sudaro namų ūkių šalies ekonominėje teritorijoje įsigyjamos vartojimo prekės ir paslaugos (2023 m. tiriamąją imtį sudaro 982 reprezentatyvioji prekė ir paslauga). Namų ūkių statistinė visuma yra visi šalyje esantys namų ūkiai įskaitant institucinius namų ūkius, šalyje nuolat negyvenančius asmenis ir lankytojus iš užsienio. Namų ūkių sektorius apima visus asmenis ar asmenų grupes, neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena, kokią vietą užima pajamų pasiskirstyme, jų tautybę bei pilietybę. SVKI aprėpia namų ūkių pinigines vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI apima visą šalies ekonominę teritoriją. Ją sudaro šalies geografinė teritorija, kurią administruoja šalies vyriausybė ir kurioje laisvai juda asmenys, prekės ir kapitalas. Lietuvos ekonominę teritoriją SVKI reprezentuoja 18 teritorinių vienetų (10 apskričių ir 8 rajonų centrai), atrinktų kainoms tirti. Kainos renkamos mažuose, vidutiniuose ir 5 didžiausiuose šalies miestuose, kurių gyventojų skaičius sudaro nuo 5,5 tūkst. (mažų miestų) iki 540 tūkst. (didžiųjų miestų) gyventojų. Maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių kainos papildomai registruojamos 10 kaimo vietovių. Bazinis laikotarpis yra 2015 m. (2015 m. – 100).

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) apskaičiuojamas pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą metodologiją. Rinkinyje pateikiamas SVKI pagal pastovius mokesčių tarifus. SVKI naudojami infliacijai ES matuoti, palyginimams tarp ES valstybių narių atlikti, Europos centrinio banko pinigų politikai vykdyti, Europos, pinigų sąjungos, Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksams skaičiuoti, ES valstybių narių atitikčiai kainų stabilumo kriterijui vertinti (pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalį ir Protokolą Nr. 13 „Dėl konvergencijos kriterijų“). Rinkinyje naudojamas Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį (ECOICOP) klasifikatorius. Į rinkinį įtraukti visi šalyje esantys namų ūkiai, įskaitant šalyje nuolat negyvenančius asmenis ir lankytojus iš užsienio; vartojimo prekės ir paslaugos, kurias įsigyja namų ūkiai. Statistinio stebėjimo vienetas - vartojimo prekės ir paslaugos, kurias šalies nuolatiniai ir nenuolatiniai gyventojai įsigyja prekybos ir paslaugų įmonėse ir vietos vienetuose individualiems vartojimo poreikiams tenkinti. Įmonių ir vietos vienetų tiriamąją visumą sudaro visų nuosavybės formų, įvairių tipų, įvairaus dydžio prekybos ir paslaugų įmonės ir vietos vienetai (2023 m. tiriamąją imtį sudaro apie 4 400 atrinktų įmonių ir vietos vienetų). Prekių ir paslaugų statistinę visumą sudaro namų ūkių šalies ekonominėje teritorijoje įsigyjamos vartojimo prekės ir paslaugos (2023 m. tiriamąją imtį sudaro 982 reprezentatyvioji prekė ir paslauga). Namų ūkių statistinė visuma yra visi šalyje esantys namų ūkiai įskaitant institucinius namų ūkius, šalyje nuolat negyvenančius asmenis ir lankytojus iš užsienio. Namų ūkių sektorius apima visus asmenis ar asmenų grupes, neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena, kokią vietą užima pajamų pasiskirstyme, jų tautybę bei pilietybę. SVKI aprėpia namų ūkių pinigines vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI apima visą šalies ekonominę teritoriją. Ją sudaro šalies geografinė teritorija, kurią administruoja šalies vyriausybė ir kurioje laisvai juda asmenys, prekės ir kapitalas. Lietuvos ekonominę teritoriją SVKI reprezentuoja 18 teritorinių vienetų (10 apskričių ir 8 rajonų centrai), atrinktų kainoms tirti. Kainos renkamos mažuose, vidutiniuose ir 5 didžiausiuose šalies miestuose, kurių gyventojų skaičius sudaro nuo 5,5 tūkst. (mažų miestų) iki 540 tūkst. (didžiųjų miestų) gyventojų. Maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių kainos papildomai registruojamos 10 kaimo vietovių. Bazinis laikotarpis yra 2015 m. (2015 m. – 100).

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Aplinkosaugos ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus užimtumas.
Žaliųjų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų rengimo tikslas yra rinkti ir skelbti nacionalinių ūkių gamybinės veiklos, kurią vykdant sukuriami žalieji produktai, statistiką pagal šiuos rodiklius: – rinkos produkcija, iš kurios eksportas, ne rinkos produkcija ir pagalbinės veiklos produkcija, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos pridėtinė vertė, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos užimtumas. Naudojami klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Aplinkos apsaugos veiklos ir išlaidų klasifikatorius (CEPA 2000); Išteklių valdymo veiklos klasifikatorius (CReMA) Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: Nuo 2010 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Aplinkosaugos ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus produkcija.
Žaliųjų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų rengimo tikslas yra rinkti ir skelbti nacionalinių ūkių gamybinės veiklos, kurią vykdant sukuriami žalieji produktai, statistiką pagal šiuos rodiklius: – rinkos produkcija, iš kurios eksportas, ne rinkos produkcija ir pagalbinės veiklos produkcija, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos pridėtinė vertė, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos užimtumas. Naudojami klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Aplinkos apsaugos veiklos ir išlaidų klasifikatorius (CEPA 2000); Išteklių valdymo veiklos klasifikatorius (CReMA) Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: Nuo 2010 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.

Aplinkosaugos ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriaus eksportas.
Žaliųjų prekių ir paslaugų sektoriaus sąskaitų rengimo tikslas yra rinkti ir skelbti nacionalinių ūkių gamybinės veiklos, kurią vykdant sukuriami žalieji produktai, statistiką pagal šiuos rodiklius: – rinkos produkcija, iš kurios eksportas, ne rinkos produkcija ir pagalbinės veiklos produkcija, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos pridėtinė vertė, – rinkos veiklos, ne rinkos veiklos ir pagalbinės veiklos užimtumas. Naudojami klasifikatoriai: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.); Aplinkos apsaugos veiklos ir išlaidų klasifikatorius (CEPA 2000); Išteklių valdymo veiklos klasifikatorius (CReMA) Geografinė aprėptis: Visa šalies ekonominė teritorija. Laiko aprėptis: Nuo 2010 m.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu atverimas@stat.gov.lt. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu atviriduomenys@vssa.lt.